Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas
   
Valdas Mačionis
LT  EN
           Kaip ieškoti žodžio šiame puslapyje?
           Paslinkite pel
ės rodyklę ant Edit (naršyklės lango viršuje), tada spauskite kairįjį pelės klavišą; atsiradusiame lange tokiu pat būdu pasirinkite Find. Naujai atsiradusiame lange tuščioje eilutėje įrašykite ieškomą žodį ir spauskite   Find next.  Sutrumpintai: Edit>Find>[žodis]>Find next.
           Paieškos lang
ą taip pat galima išsikviesti vienu metu spaudžiant [Ctrl] ir [F] klavišus.

TURINYS

           Gydytojo klausimai,
į kuriuos verta paruošti atsakymus iš anksto.
           Pla
štakos chirurgija
           Dažniausios plaštakos ligos
           Gal
ūnių negalavimai ir jų priežastys
           Pirmoji pagalba netekus gal
ūnės      

GYDYTOJO KLAUSIMAI,
į kuriuos verta paruošti atsakymus iš anksto:
              
           Kokie J
ūsų nusiskundimai?
           Kada prasid
ėjo negalavimai?
           Kas sukelia negalavimus?
           Vargina nuolatos ar tik kartais?
           Ar susij
ę ir kaip su fiziniu krūviu, kūno padėtimi, miegu ir pan.?
           Nuo ko pager
ėja?
           Kaip negalavimai kito nuo ligos pradžios?
           Kaip ir kada buvote gydomas (-a)?
           Kokiomis kitomis ligomis sergate, esate sirg
ęs (-usi)?
         
          
Į konsultaciją verta atsinešti tiek dabartinės, tiek ankstesnių ligų tyrimo ir gydymo duomenis.

PLA
ŠTAKOS CHIRURGIJA

           Nors plaštaka operuojama labai seniai, plaštakos chirurgija kaip specialyb
ė atsirado tik po II-ojo pasaulinio karo, suluošinusio daugelio žmonių plaštakas.   Plaštaka yra santykinai nedidelis organas, kuriame sukoncentruota daug smulkių anatominių vienetų. Jų darna mus įgalina rašyti, piešti, groti, konstruoti, remontuoti, siūti ir t.t. Žvilgtelėjus į plaštakos anatominį vaizdą (http://www.bartleby.com/107/illus527.html)  tampa akivaizdu, kad net ir dėl nedidelės apimties sužalojimo gali būti pažeisti keli greta esantys anatominiai vienetai - sausgyslės, kraujagyslės, nervai ir kt. Natūralu, kad dėl tokios sandaros ir sudėtingos funkcijos plaštaka tapo atskiros specialybės objektu.  Ne visos plaštakos chirurgijai priskiriamos ligos gydomos chirurginiu būdu. Neretai operacija atliekama tik nepavykus nechirurginiam gydymui dar vadinamam plaštakos terapija. Tačiau net ir atlikus operaciją, dažniausiai reikalingos papildomos reabilitacinės priemonės. Gydant plaštaką, ypač svarbus pačių pacientų požiūris ir darbas, nes plaštaka yra žmogaus smegenų valdomas įrankis.  Faktiškai sėkminga plaštakos priešoperacinė ir pooperacinė terapija neįmanoma be paties paciento bendradarbiavimo, kuris neretai tampa lemiamu viso gydymo faktoriumi. Pažymėtina, kad plaštakos funkciją (pvz.:  reikiamą plaštakos padėtį erdvėje) užtikrina ir kitos viršutinės galūnės dalys - peties sąnarys, žastas, alkūnės sąnarys, dilbis, riešo sąnarys.  Taigi plaštakos negalavimai gali būti susiję ir su šių kūno dalių bei jas koordinuojančios centrinės nervė sistemos pažeidimu.       

DAŽNIAUSIOS PLAŠTAKOS LIGOS

           Riešo kanalo sindromas - vidurinio nervo užspaudimas riešo kanale (kompresin
ė neuropatija). Riešo kanalas - tai ankštas kaulų ir raiščių ribojamas anatominis tarpas, kuriame yra nuolat slankiojančios visų pirštų lenkiamosios sausgyslės ir vidurinis nervas. Dėl vidurinio nervo spaudimo riešo kanale sutrinka I, II, III pirštų ir IV piršto išorinės pusės jutimas. Kartais sutrinka ir V piršto jutimas. Vieno ar kelių pirštų jutimas gali sutrikti labiau nei kitų. Pacientai skundžiasi riešo ir pirštų  skausmais, nemaloniais jutimais delne ir pirštuose, jutimo susilpnėjimu ar net išnykimu. Skausmai gali plisti į dilbį. Susiaurėjęs riešo kanalas taip pat trukdo lenkiamųjų sausgyslių slankiojimui, o tai trukdo pirštų lenkimui.  Labai dažnai negalavimai sustiprėja sunkiau padirbėjus ir naktį. Norėdami palengvinti negalavimus, pacientai neretai krato ir trina varginančią plaštaką. Priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo skiriamas  konservatyvus (krūvio ribojimas, priešuždegiminiai medikamentai ir kt.) arba operacinis (skersinio riešo raiščio perpjovimas) gydymas.
           Naudinga nuoroda:
http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=17

           Dupuytren'o kontraktūra - dėl Dupuytren'o (Diupitreno) ligos atsiradusios pirštų lenkiamosios kontraktūros. Dėl šios ligos delno aponeurozė (sausplėvė po delno oda) palaipsniui storėja ir santykinai trumpėja, įtraukdama besidriekiančias į pirštus aponeurozės tąsas. Toks delno aponeurozės trumpėjimas sąlygoja vieno ar kelių pirštų "traukimą" link delno, t.y. lenkiamąją kontraktūrą.  Ligai progresuojant, pirštų nebeįmanoma pakankamai ištiesti; delne dėl išvešėjusios aponeurozės (delno fibromatozės) stebimi išilginai iškilimai ir čiuopiami kieti gumbai, trukdantys plaštakos funkcijai. Gydymas: delno fibromatozės pašalinimas ir odos plastika.
          Naudingos nuorodos:

http://www.eatonhand.com/hw/hw009.htm
http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/DupuytrensDisease/Dupuytren_s_Disease.htm

           Reumatoidinis artritas plaštakoje  dažniausiai  pažeidžia riešo ir pamatinius bei vidurinius tarpfalanginius pirštų sąnarius, sausgysles. Plaštakos chirurgai gali padėti pacientams, kuriems neefektyvus medikamentinis reumatoidinio artrito gydymas, išveša sinovijinės plėvės, deformuojasi sąnariai, plyšta sausgyslės. Atliekamos sinovektomijos, dirbtinių sąnarių persodinimo operacijos, sausgyslių rekonstrukcijos ir kt.
           Naudinga nuoroda: http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/ArthritisRheumatoidArthritis/Arthritis_Rheumatoi.htm

           Osteoartritas plaštakoje dažniausiai pažeidžia nykščio pamatinį (riešo ir pirmojo delnakaulio) sąnarį, bei pirštų vidurinius ir galinius sąnarius. Progresuojant ligai, atsiranda guzeliai ties minėtais pirštų sąnariais, sąnariai tampa nejudrūs ir skausmingi. Operuojama, kai skausmo nebeįmanoma kontroliuoti konservatyviomis priemonėmis ir reikia pagerinti plaštakos funkciją. Dažniausia operacija - artrodezė.
Naudinga nuoroda:
http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/ArthritisOsteoarthritis/Arthritis_Osteoarth.htm

           Spragsintis pirštas (stenozuojantis tendovaginitas arba tenosinovijitas, stringantis pirštas) - piršto lenkiamosios sausgyslės ir sausgyslinės makšties  lėtinis uždegimas, dėl kurio sustorėjusi sausgyslė ima strigti susiaurėjusioje piršto lenkiamosios sausgyslės kanalo vietoje. Uždegimas apima sausgyslės dangalus tik trumpoje atkarpoje, dažniausiai ties tolimąja skersine delno raukšle t.y. ties piršo pamatu. Čia galima apčiuopti skausmingą guzelį ir pajausti "spragtelėjimą" lenkiant pirštą. Gydymas: ligos pradžioje konservatyvus (krūvio ribojimas, priešuždegiminiai medikamentai, fizioterapinės procedūros), vėliau operacinis (žiedinio raiščio perpjovimas).
           Naudinga nuoroda:
http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=28

           De Quervain'o liga - nykščio trumpojo tiesėjo ir atitraukėjo sausgyslės stenozuojantis tenosinovijitas pasireiškia skausmais dilbio apatinio 1/3 ir riešo išorinėje nugarinėje pusėje. Čia yra siauras, kaulo ir standžių plėvių ribojamas, minėto  nykščio sausgyslių kanalas. Skausmas gali plisti į nykštį ir  dilbį. Skausmai ypač sustiprėja maksimaliai sulenkus nykštį. Ligos priežastis,  mechanizmas ir gydymo principai tie patys kaip ir spragsinčio piršto.
           Naudingos nuorodos:

http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=45
http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/deQuervainsTendonitis/deQuervain_s_Tendon.htm

           Intersekcijos (tiesiamųjų sausgyslių susikryžiavimo) sindromas pasireiškia skausmais dilbio apatinio 1/3 ir riešo nugarinėse pusėse.  Čia susikerta nykščio trumpojo tiesėjo bei ilgojo atitraukėjo sausgyslės su riešo stipininių tiesėjų sausgyslėmis.  Skausmingas uždegimas atsiranda dėl dažnų ir stiprių judesių apkraunančių šias sausgysles.  Skausmas gali plisti į nykštį ir dilbį; gali būti pastebimas patinimas skausmingiausioje vietoje ir jaučiamas traškėjimas.  Šios ligos reiktų nesupainioti su de Quervain'o liga, pasireiškiančia gretimos srities skausmu.  Gydymas: dažniausiai konservatyvus.
           Naudinga nuoroda:
http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=34

           Plaktuko ("plaktukinė") deformacija yra piršto tiesiamosios sausgyslės galinės dalies (ties galiniu tarpfalanginiu sąnariu) pažeidimo rezultatas. Piršto naginė falanga "nuknemba" ir jos neįmanoma ištiesti per galinį tarpfalanginį sąnarį. Priklausomai nuo pažeidimo sudėtingumo gydoma konservatyviai arba operuojant.
           Naudinga nuoroda:
http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=19

           Gulbės kaklo deformacija atsiranda dėl piršto sausgyslių veiklos pusiausvyros sutrikimo. Per vidurinį tarpfalanginį sąnarį pirštas ištiesiamas per daug, o per galinį tarpfalanginį sąnarį - per mažai. Tokia deformacija gali būti plaktukinės deformacijos,  reumatoidinio artrito,  piršto paviršinio lenkėjo sausgyslės pažeidimo ir kitų veiksnių paseka. Jei trukdo bendrai plaštakos funkcijai, gydoma įtvarais arba operacija.
           Naudinga nuoroda:
http://www.orthogate.org/patient-education/hand/swan-neck-deformity-of-the-finger.html

           Sagos kilpos (Boutonnière) deformacija yra atvirkštinė gulbės kaklo deformacijai - vidurinis tarpfalanginis sąnarys išsitiesia nepakankamai (nuolatos sulinkęs), o galinis tarpfalanginis sąnarys išsitiesia per daug. Priežastis - tiesiamosios sausgyslės mechanizmo pažeidimas ties viduriniu tarpfalanginiu sąnariu dėl reumatoidinio artrito ar traumų. Du tiesiamosios sausgyslės pluošteliai (kaip sagos kilpa) nusmunka žemyn vidurinio piršto sąnario (šiuo atveju sagos) atžvilgiu. Dėl to  per šį sąnarį piršto nebeįmanoma ištiesti, nes tokioje padėtyje tiesiamieji pluošteliai pirštą lenkia, o ne tiesia    Gydoma įtvarais arba operuojant.
           Naudinga nuoroda:
http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=21

           Sindaktilija - pirštų suaugimas. Piršai dalinai arba visiškai sulimpa dėl įgimtų priežasčių arba tarpupirščio odos trau ir (dažniausiai) nudegimų. Gydymas: odos plastika.
 
          Naudinga nuoroda: http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/CongenitalDifferences/Congenital_Differen.htm

           Plaštakos augliai (navikai) gali pažeisti bet kurį plaštakos audinį.  Plaštakos piktybiniai navikai sutinkami labai retai. Dažniausi gerybiniai navikai yra ganglijas, sausgyslės dangalo gigantinių ląstelių navikas ir epidermio (odos ląstelių) cista. 
           Naudinga nuoroda: http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/HandTumors/HandTum.htm

           Ganglijas (ganglionas) yra dažniausias plaštakos gerybinis navikas. Tai cista pripildyta "želė" konsistencijos skysčio. Ganglijai gali spontaniškai išnykti ir vėl atsirasti. Manoma, kad viena iš ganglijų atsiradimo priežasčių yra sąnario elementų dirginimas, nes ganglijai dažnai susisiekia su gretimo sąnario ertme, o  ganglijo skystis panašus į tą, kuris randamas sąnaryje. Gydoma, jei ganglijas sukelia skausmus ar kitokį diskomfortą. Paprasčiausia procedūra yra ganglijo punkcija ir skysčio išsiurbimas. Jei tai nepadeda, gangliją galima pašalinti.
           Naudinga nuoroda: http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/GanglionCysts/Ganglion_Cysts.htm

           Epidermio cista (t.p. epidermoidinė, keratinocitų, trichileminė, pilarinė cista) -  šis navikas atsiranda, kai odos paviršinio sluoksnio (epidermio) ląstelės (keratinocitai) patenka į gilesnius audinius ir ten ima daugintis. Plaštakoje dažniausia priežastis yra epidermio ląstelių implantacija po oda dėl traumos. Kitose vietose tokios cistos gali atsirasti dėl užsikimšusių odos riebalinių liaukų. Susidaro nuolat didėjanti ertmė išklota naujų odos paviršinio sluoksnio ląstelių. Čia kaupiasi skystis, odos raginio sluoksnio atplaišos. Tokia cista gali supūliuoti. Gydymas: operacinis cistos pašalinimas.
           Naudinga nuoroda: http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/HandTumors/HandTum.htm

           Paronychium (panaritium) -   landuonis. Nors, verčiant iš graikų kalbos, paronychium (ir išvestiniai panaritium, panaricium) reiškia vietą šalia piršto nago (apynagės), šie terminai dažnai vartojami apibrėžiant bet kurio piršto audinio pūlingą uždegimą. Pirštas tikriausiai yra vienintelė kūno dalis, kurios pūliniai procesai vadinami tokiais savitais pavadinimais. Vienokią ar kitokią piršto infekciją teko patirti kiekvienam.  Paprasčiausia ir dažniausia  landuonio forma yra aptaka - pūlinės infekcijos sukeltas apynagės audinių uždegimas  (celiulitas), pasireiškiantis apynagės paraudimu, patinimu ir skausmu. Nereta aptakos priežastis yra manikiūras. Netinkamai gydoma aptaka gali tapti piršto sausgyslės, kaulo ir net visų piršto audinių landuoniu. Landuonis yra klastinga ir linkusi plisti  infekcija. Sausgysliniais kanalais pūlinis užkratas gali pasiekti delną ir net dilbį. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Gydymo principai: ramybė, rankos iškėlimas tinimui mažinti, priešmikrobiniai medikamentai, incizijos pūliams išleisti.
           Naudingos nuorodos: http://www.assh.org/Content/NavigationMenu/PatientsPublic/HandConditions/HandInfections/Hand_Infections.htm
 http://www.emedicine.com/EMERG/topic224.htm

           Potrauminės plaštakos pirštų kontraktūros dažniausiai atsiranda dėl sąnarių sužalojimo, ilgalaikės imobilizacijos ir odą traukiančių randų. Gydoma mankštomis arba/ir operacinėmis procedūromis.

GAL
ŪNIŲ NEGALAVIMAI IR JŲ PRIEŽASTYS

           Judesi
ų sutrikimai
   
           Visa gal
ūnė arba jos dalis (pvz., rankos arba kojos pirštai) gali tapti dalinai arba visiškai nejudri  dėl įvairiausių priežasčių. Žemiau išvardytos pagrindinės. Judėjimo funkcija gali sutrikti tiek dėl vienos iš nurodytų priežasčių, tiek dėl jų kombinacijos.

           Nerv
ų sistemos veiklos sutrikimai (sąlygoja raumenų veiklos silpnumą arba paralyžių dėl nervinio impulso sklidimo sutrikimo):
                               Galvos smegen
ų veiklos sutrikimas (pvz.,  insultas);
                                Nugaros smegen
ų veiklos sutrikimas (pvz., poliomielitas);
                                Iš nugaros smegen
ų išeinančių nervų šaknelių veiklos sutrikimas (pvz.,  šaknelinis sindromas arba radikulitas, nervų šaknelių trauminis pažeidimas);
                               Nugarini
ų nervų rezginių ir periferinių nervų  (t.y. nervų šaknelių tąsos) veiklos sutrikimas (pvz.,  nervo sužeidimas).
             
           Raumens (t.y gal
ūnę per sąnarius judinančio motoro) veiklos sutrikimas:
                     Raumens paralyžius d
ėl nervų sistemos pažeidimo;
                     Raumens pažeidimai d
ėl traumų (pvz.:  sumušimas plyšimas, nupjovimas);
                     Raumen
ų ligos (pvz., miozitas - raumens uždegimas);
                     Raumen
ų veiklos sutrikimas dėl kraujotakos nepakankamumo (pvz.,  galūnės magistralinės arterijos spindžio susiaurėjimas dėl aterosklerozės, trombozės ir kt. priežasčių).                           
           Sausgysl
ės (t.y. raumens tąsos) funkcijos sutrikimas:
                              Sausgysl
ės vientisumo pažeidimas (nupjovimas, plyšimas);
                              Sausgysl
ės prirandėjimas prie aplinkinių audinių (dėl traumų, infekcijos ir kt. priežasčių);
                              Sausgysl
ės ir aplinkinių audinių uždegimas (pvz.,  spragsintis pirštas).               
           S
ąnario veiklos sutrikimas:
                           S
ąnarių ligos (pvz., osteoartritas);
                           S
ąnarių traumos ir jų padariniai;
                           Kontrakt
ūra  (sąnario sustingimas);
                           Odos, poodžio ir kit
ų minkštųjų audinių pakitimai, ribojantys sąnarių judesius (pvz.: randai, Dupuytren'o liga).                          
                 Raumens tvirtinimosi prie kaulo vietos audini
ų pažeidimas, pvz., epikondilitas  (http://www.handuniversity.com/topics.asp?Topic_ID=5).
                 Kaulo pažeidimai (l
ūžiai, netaisyklingai sugiję lūžiai).

           Jutimo sutrikimai
          
           Jutimas gali sutrikti d
ėl daugelio priežasčių, sutrikdančių jutimo nervinio impulso atsiradimą, perdavimą ir priėmimą. Pagrindinės priežastys yra šios:       
                   
                     Odos pažeidimai (nuken
čia odoje esantys jutimo receptoriai; pvz. nudegimai, nušalimai);
                     Nerv
ų sistemos veiklos sutrikimai:
                             Periferini
ų nervų ir jų rezginių veiklos sutrikimas;
                             Nugaros smegen
ų nervų šaknelių veiklos sutrikimas;
                             Nugaros smegen
ų funkcijos sutrikimas;
                             Galvos smegen
ų  veiklos sutrikimas.

Išvardint
ų anatominių vienetų funkcija gali sutrikti dėl traumų, kraujotakos nepakankamumo ir kitų priežasčių.

           Skausmai

           Skausmas - nemalonus jutiminis arba/ir  jausminis išgyvenimas - yra organizmo reakcija
į audinių pažeidimą. Skausmai skirstomi į ūmius  ir lėtinius (trunka daugiau nei 3 mėnesius).

        Pagrindin
ės skausmo priežastys:

                  Trauma, nudegimas, nušalimas;
                  Uždegimas;
                   Nervo spaudimas;              
                   Navikai;
                   Kraujotakos sutrikimai.               

           Deformacijos

           
Įgimtos (pvz. sindaktilija, pridėtinis pirštas).
           
Įgytos:
                  D
ėl netaisyklingai sugijusių kaulų lųžių;
                  D
ėl nervų , raumenų, sausgyslių pažeidimo;
                  D
ėl sąnarių traumų, ligų (pvz., osteoartritas).
  
PIRMOJI PAGALBA NETEKUS GAL
ŪNĖS  

        1.        Svarbiausia išlikite ramūs.
        2.         Kuo greičiau sustabdykite kraujavimąFizikiniu požiūriu kraujuojantis žmogaus kūnas niekuo nesiskiria nuo prakiurusio indo su skysčiu. Taigi efektyviausias kraujavimo sustabdymo būdas yra kraujuojančios vietos tiesioginis užspaudimas. Geriausia tai padaryti pribintuojant sterilios medžiagos tvarstį virš žaizdos. Kraujavimą iš žemesnių galūnės vietų (pvz. piršto) galima žymiai sumažinti iškėlus galūnę aukščiau širdies lygio. Maksimaliai sulenkus ranką per alkūnę, o koją per kelio sąnarį, kraujavimas iš linkio vietos ir iš tolimesnių rankos ar kojos dalių taip pat sumažės, ypač jei į linkio vietą patalpinsite spaudžiantį medžiagos gumuląTvarsčio nuo žaizdos nešalinkite net ir jam permirkus krauju, bet stipriau pribintuokite papildomą tvarstį virš permirkusio. Jei kraujavimo nepavyksta sustabdyti galūnės iškėlimu ir spaudžiančiu tvarsčiu, galūnę reikia perspausti timpa aukščiau kraujavimo vietos. Rekomenduotina kas 10 min. veržiančią timpą atleisti ir įsitikinti, ar kraujavimo stabdymui neužtektų vien galūnės iškėlimo ir spaudžiančio žaizdos tvarsčio; atpalaiduota timpa turėtų likti ant galūnės, kad ją būtų galima vėl panaudoti stipriam kraujavimui atsinaujinus. Ilgalaikis timpos veržimas yra žalingas, nes dėl nekontroliuojamo spaudimo traiškomi audiniai. Be to, žemiau esanti galūnės dalis nebeaprūpinama krauju, o tai gali neigiamai paveikti galūnės gyvybingum

ą ir funkciją. Todėl, savo jėgomis sustabdę kraujavimą, kuo skubiau ieškokite profesionalios pagalbos.
         3. Lietuvoje skubią pagalbą kvieskite telefonais:
                                             112
                                              03
Prašykite gretim
ų žmonių pagalbos, jei patys paskambinti negalite.    
         4. Iki atvyks profesionali pagalba suraskite visas amputuotas dalis, jas suvyniokite
 
į sterilią arba labai švarią medžiagą. Taip paruoštas dalis įdėkite į sandarų plastikinį maišelį. Pastarąjį ryšulį reiktų patalpinti į kitą sandarų plastikinį maišelį su ledais ir vandeniu. Svarbu išvengti tiesioginio ledo ir amputuotos dalies kontakto, nes audiniai gali nušalti arba net visiškai užšalti; taip pat negalima leisti audiniams susisiekti su vandeniu. Jei neturite po ranka ledo, tiks paprastas šaltas vanduo. Jei ir jo nėra, stenkitės, kad amputuota dalis nesušiltų tiesioginiuose saulės spinduliuose arba nuo Jūsų kūno šilumos.  Atvėsintos amputuotos dalys išlieka ilgiau gyvybingos. Ideali amputuotos dalies transportavimo temperatūra yra tirpstančio ledo temperatūra ( + 4°C). Jei kūno dalis amputuota nevisiškai, tokių priemonių savo jėgomis nesiimkite, nes šaltis gali pakenkti išlikusiai kraujotakai. Tačiau ir dalinės amputacijos atveju reiktų vengti amputuotos dalies šildymo saulės ar savo kūno šilumoje.
        5. Jei negalite išsikviesti profesionalios pagalbos, vykite į artimiausią veikiančią
 gydymo įstaigą. Neužmirškite amputuotų dalių.
        6. Jei teikiate pagalbą kitam, venkite tiesioginio kontakto su nukentėjusiojo krauju
ir atvirais audiniais. Idealiausia naudoti gumines pirštines. Jei j
ų nėra, pravers plastikiniai maišeliai. Visų pirma rūpinkitės bendra nukentėjusiojo būkle. Svarbiausia yra nukentėjusiojo gyvybė, o ne amputuotos dalies prisiuvimas.
         7. Būkite praktiški ir vadovaukitės sveika nuovoka, nes realios situacijos
dažniausiai skiriasi nuo t
ų kurios aprašomos pirmosios pagalbos principuose.
         Naudingos nuorodos:
http://www.mayoclinic.com/health/first-aid-bleeding/MM00016
http://firstaid.about.com/od/bleedingcontrol/ss/bleedingsteps.htm
http://firstaid.about.com/od/bleedingcontrol/ss/bleedingsteps_4.htm
http://www.handinjurycentre.com.au/index.php?h=education&education=2
Pacientui apie ligas